DIDŽIOJO VELYKŲ TRIDIENIO PAMALDŲ TVARKA MERKINĖS BAŽNYČIOJE
- DIDŽIOJO KETVIRTADIENIO PASKUTINĖS VAKARIENĖS MIŠIOS 18 val.
- DIDŽIOJO PENKTADIENIO PAMALDOS 18 val.
- DIDŽIOJO ŠEŠTADIENIO Velykų vigilijos pamaldos ir Mišios 20val.
- VIEŠPATIES PRISIKĖLIMO VELYKŲ RYTO MIŠIOS 8 val.
- Antrąją Velykų dieną Šv. Mišios aukojamos 11 val.
ĮPRASTAI PAMALDOS VYKSTA:
Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais: 18:00 val.
Šeštadieniais: pagal susitarimą.
Sekmadieniais: 11:00 val.
Per bažnyčios titulinius atlaidus (Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Onos, Šv. Roko atlaidus): 12:00 val.
Gegužės mėnesį pamaldos vyksta: 18:00 val.
Ryliškių Šv. Monikos parapijos bažnyčioje Šv. Mišios sekmadieniais aukojamos: 13:00 val.
Klebono Velykinis žodis parapijiečiams
Brangūs broliai ir seserys, esame Velykų slėpinio, šventosios nakties centre, kurioje girdime, džiaugsmingą mūsų Viešpaties prisikėlimo iš numirusių žinią : „Kristus prisikėlė! Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs“. Šiais metais per Velykas mes suvokiame atstumą, kuris egzistuoja tarp velykinio džiaugsmo šūksnio, skelbiančio „Kristus prisikėlė iš numirusių“, ir skausmingų žinių apie karą, pabėgėlius, badą ir neviltį, kurios mus pasiekia kiekvieną akimirką.
Tačiau būtent dėl šios priežasties, jaučiame poreikį žiniai, kuri, susidūrusi su mirtimi, mums pasakytų, kad mirtis nėra galutinis egzistencijos tikslas. Nukryžiuotojo prisikėlimas turi prasmę ir galią, visai žmonijai, tai tarsi žemėje pasėta sėkla, kuri paslaptingai auga ir duoda vaisių. Su Prisikėlusiuoju prasidėjo didi istorinė kova tarp gyvenimo ir mirties, tarp vilties ir nevilties, tarp susitaikymo su blogiu ir kovos už gėrį, kova kuri tęsis iki galutinio visų neapykantos ir griovimo jėgų sunaikinimo.
Mes esame krikščionys, nes tikime, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių, yra gyvas, yra tarp mūsų, yra mūsų istorijoje, yra naujo gyvenimo šaltinis. Viešpats, kurį sekėme jo kančios ir mirties metu, yra gyvas: tai mūsų tikėjimas! Tikėjimas kuris kartais vargina, sukelia baimę, kaip girdėjome Evangelijoje. Tačiau tai tikėjimas, kuris pateisina ir suteikia prasmę mūsų buvimui čia šiandien. Tikėjimas, kurį šios šventos dienos siekė atgaivinti, kad galėtume vėl leistis į kelią su atnaujinta viltimi.
Su šiuo budėjimu esame Velykų šventės kulminacijoje, taške, kurio link judėjo visa pastarųjų dienų kelionė. Po Viešpaties Vakarienės ir Jo kančios, Evangelija mus gražina į kitą atmosferą. Ankstesnėse scenose dalyvavusių personažų nebėra: šventyklos sargybinių ir mokinių, religinių vadovų ir politinės valdžios, kareivių ir minios. Lieka tik kelios moterys atėjusios aplankyti kapo, ir mokiniai pasilikę namuose, laukdami nežinia ko. Angelas moterims praneša: ,, Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus , kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs,, Kodėl ieškome tarp mirusiųjų? Klausimas gali atrodyti retorinis, bet jis toks nėra. Skamba kaip priekaištas. Būtent mes žmonės, esame įpratę ieškoti tų, kuriuos matėme mirštančius, tarp mirusiųjų. Tačiau tikėjimo pasirinkimas yra kitoks; tai yra vietos atlaisvinimas Velykų žiniai ,,tarp mirusiųjų,,nes iš ten kyla prisikėlimo šauksmas: ten esame pašaukti jį priimti ir liudyti. Velykų žinia yra žinia, kuri aidi tarp visų laikų mirusiųjų.
Krikščioniškoji tradicija prisikėlimą vaizduoja ne kaip pergalingą Jėzų, triumfuojantį iš kapo, bet kaip Dievo Sūnų, skleidžiantį šviesą požemio pasaulyje. Pagal senovės tradiciją, prisikėlimas prasideda mirusiųjų buveinėje (pragarai), kad išlaisvintų teisiųjų sielas.
Kristus prisikėlė ir jo nebėra tarp mirusiųjų. Tačiau tam tikra prasme galime sakyti, kad Kristus prisikėlė dėl mirusiųjų (mirusiu dvasia). Jis stovi šalia jų ir suteikia prasmę jų sudaužytam gyvenimui. Jis nusileidžia į požemio pasaulį, į mūsų kiekvieno požemio pasaulį, kad apšviestų mus šviesos spinduliu, parodydamas kelią ir prasmę ten, kur mes žmonės, negalime įžvelgti.
Šiandien švenčiame Prisikėlusįjį, kuris nusileidžia į kiekvieno mūsų pragarus, kuriuos mes, žmonės, sugebame sukurti. Ten Jis į mus kreipiasi Velykų žinia ir kviečia tęsti savo kelionę. Epifanijus Salamietis savo homilijoje Prisikėlusiam Viešpačiui priskiria tokius žodžius, kai Jis buvo mirusiųjų buveinėje: ,,Pabusk, miegantysis! Aš nesukūriau tavęs, kad liktum požemio kaliniu. Kelkis iš numirusių! Aš esu mirusiųjų gyvenimas. Kelkis, mano rankų kūriny!
Yra pragarų, prieš kuriuos, regis, neįmanoma neprarasti vilties. Kiekvienas iš mūsų esame pašaukti nepasiduoti gundančiai blogio galiai, bet sugebėti mesti jai iššūkį. Šį vakarą esame raginami žengti dar vieną žingsnį, į kurį mus kviečia prisikėlęs Viešpats: liudyti jo šviesos ir gyvenimo buvimą net ir tamsiausiose gyvenimo aplinkybėse.
Apaštalas Paulius laiške romiečiams rašo:,,Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą,, Rom 6,3.
Linkiu jums džiugių Velykų, kurios pilnai atskleistų mūsų, kaip Dievo vaikų pašauktų nešti į pasaulį Prisikėlusiojo gerumą, brolybę ir ramybę. Graikai per Velykas vienas kitą sveikina palinkėjimu ,,Gražaus prisikėlimo,,. ,,Kali anastasis,,
2026 metų Velykos
Kun.dr. R. Rumšas
