ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS

rozinis

Trumpas Rožinio kalbėjimo planas

Maldos, kalbamos prieš Rožinį ar jo dalį (jei kalbama tik viena dalis):
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (tris kartus), „Garbė Dievui“ .

I dalis. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI (pirmadienį ir šeštadienį)

Pirmasis slėpinys. APREIŠKIMAS (Angelas apreiškia Marijai Dievo Sūnaus įsikūnijimą)
Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“ .

Antrasis slėpinys. APLANKYMAS (Marija lanko šv. Elzbietą)
Trečiasis slėpinys. GIMIMAS (Gimsta pasaulio Atpirkėjas)
Ketvirtasis slėpinys. PAAUKOJIMAS (Išganytojas aukojamas šventykloje)
Penktasis slėpinys. ATRADIMAS ŠVENTYKLOJE (Viešpats Jėzus randamas šventykloje)

II dalis. ŠVIESOS SLĖPINIAI (ketvirtadienį)

Pirmasis slėpinys. KRIKŠTAS JORDANE
Antrasis slėpinys. APSIREIŠKIMAS KANOS VESTUVĖSE
Trečiasis slėpinys. DIEVO KARALYSTĖS SKELBIMAS RAGINANT ATSIVERSTI
Ketvirtasis slėpinys. ATSIMAINYMAS
Penktasis slėpinys. EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMAS

III dalis. KANČIOS SLĖPINIAI (antradienį ir penktadienį)

Pirmasis slėpinys. MALDA ALYVŲ SODE (Viešpats Jėzus meldžiasi Alyvų daržely)
Antrasis slėpinys. NUPLAKIMAS (Viešpats Jėzus nuplakamas)
Trečiasis slėpinys. VAINIKAVIMAS ERŠKĖČIAIS (Viešpats Jėzus vainikuojamas erškėčiais)
Ketvirtasis slėpinys. KRYŽIAUS NEŠIMAS (Viešpats Jėzus neša kryžių)
Penktasis slėpinys. NUKRYŽIAVIMAS (Viešpats Jėzus nukryžiuotas miršta)

IV dalis. GARBĖS SLĖPINIAI (trečiadienį ir sekmadienį)

Pirmasis slėpinys. PRISIKĖLIMAS (Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusių)
Antrasis slėpinys. ŽENGIMAS Į DANGŲ (Viešpats Jėzus žengia į dangų)
Trečiasis slėpinys. ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (Į žemę atsiunčiama Šventoji Dvasia)
Ketvirtasis slėpinys. MARIJOS PAĖMIMAS Į DANGŲ (Švč. Dievo Motina paimama į dangų)
Penktasis slėpinys. MARIJOS VAINIKAVIMAS (Švč. Dievo Motina danguje vainikuojama)

Spalio mėnesį mūsų bažnyčioje rožinis kalbamas 17:30 val. prieš Šv. Mišias

Šventumo ir kankinystės reikšmė Bažnyčiai

Šventasis Jonas Paulius II, apaštališkame laiške „Novo Millennio Ineunterašo: „Garsių popiežių ir paprastų pasauliečių bei vienuolių šventumas labiau negu kada nors anksčiau išryškėjo kaip matmuo, geriausiai išreiškiantis Bažnyčios slėpinį. Kaip iškalbinga žinia, kuriai nebūtini žodžiai, jis gyvai perteikia Kristaus veidą“. Šie Šv. Tėvo žodžiai, ypatingai tinka garbingajam ark. T. Matulioniui, kuris savo gyvenimu ir veikla paliudijo ir perteikė Kristaus veidą. Apie garbingojo ark. T. Matulionio gyvenimą daugiau ar mažiau žinome, todėl norėčiau panagrinėti šventumo ir kankinystės reikšmę Bažnyčiai. Skaityti toliau „Šventumo ir kankinystės reikšmė Bažnyčiai“

Arkivysk. Teofilius Matulionis bus skelbiamas palaimintuoju

Nuotrauka iš www.matulionis.info

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (18731962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Iškilmingas arkivysk. Teofiliaus Matulionio skelbimas palaimintuoju turėtų įvykti tuomet, kai bus baigtos derinti visos detalės su Šv. Sostu. Paskutinį kartą Lietuvoje palaimintuoju buvo skelbiamas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Skelbimas palaimintuoju – tai žingsnis į pripažinimą šventuoju.

Skaityti toliau „Arkivysk. Teofilius Matulionis bus skelbiamas palaimintuoju“

„Jo pyktis netveria amžinai, nes jam malonu būti gailestingam” (Mch 7,18)

Gailestingumas Senajame Testamente

Jei atversime Šventąjį Raštą, pamatysime, kad jau pirmieji puslapiai kalba apie tai, kad viską ką Dievas sukūrė buvo labai gera, bet per nuodėmę chaosas prasiskverbė į šį pasaulį. Pirmuosiuose Biblijos skyriuose nerandame žodžio „gailestingumas“.   Vis dėl to, Dievas nuo pat pradžios priešinosi blogiui ir chaosui. Po tvano garantavo tvarką pasaulyje ir suteikė žmogui erdvę išgyvenimui (Pr 8-9). Dievas norėjo gyvybės ir saugojo gyvybę po nuodėmės, davė naują pradžią, naują galimybę. Tą patį matome ir po Babelio bokšto griūties ir žmonių išsklaidymo. Su Abraomu prasidėjo naujas žmonijos surinkimas į vieną žmonių šeimą. Palaiminimas suteiktas Abraomui tai buvo palaiminimas visoms tautoms: „ Visos žemės  gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pr 12,3; 18,18; 22,18;14). Kol kas ir čia nėra termino gailestingumas, bet gailestingumo realybė jau yra. Dievas nenori mirties, bet gyvenimo ir gyvybės.  Dievas neapleidžia savo kūrinijos, neapleidžia žmonijos. Dievas suteikia naują šansą. Skaityti toliau „„Jo pyktis netveria amžinai, nes jam malonu būti gailestingam” (Mch 7,18)“