KALĖDINIS KLEBONO SVEIKINIMAS

Brangūs parapijiečiai,

Visuomet yra džiugu kartu su jumis švęsti Viešpaties Gimimo šventę Kalėdas. Atrodo įprastas, nieko nestebinantis dalykas, bet taip nėra, dėl to, kad Kalėdos kiekvienais metais išlieka ypatinga diena, kai kurie iš mūsų nesulaukė Kalėdų. Dievas taip tapo artimas pasauliui, kad tapo vienas iš mūsų. Kiek meilės šiame apsisprendime. Dievas nusižemino, gyveno žemėje, tapo žmogumi, kaip ir mes.

Koks gražus mažų vaikų, ypač naujagimių gyvenimas. Jie valgo, juokiasi, žaidžia, miega ir nesirūpina. O jai kartais verkia, tai todėl, kad jiems trūksta vieno iš šių dalykų, ir jie daro viską, kad tai gautų. Tačiau mes užaugame, ir tas palaimingas, nekaltas paprastumas, leidžiantis mums ramiai miegoti, pamažu išblėsta ir visiškai mus apleidžia. Kartais norėtume vėl būti vaikais ir neturėti jokių rūpesčių,  tik valgyti, miegoti ir šypsotis gyvenimui. Bet, taip nėra.

Šiame trapiame pasaulyje, apimtame karų, netekčių, mūsų savanaudiškumo, daugybės žeminančių nuodėmės bei neteisybės formų, Kalėdų iškilmingumas dar kartą mums primena, Dievas neapleidžia savo tautos.

Tai paliečia kiekvieną iš mūsų, tai tarytum šviesos spindulys šią naktį, tame mūsų bendrame pesimizme, iš įpročio dejuoti, jaustis aukomis.  Pranašas Izaijas sako: „Tauta, kuri vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą, gyvenantiems tamsos  šalyje užtekės šviesybė“ (Iz 9,1).  „Aš sukūriau tave ir padariau tave Tautos sandora, Tautų šviesa” (Iz 42, 6b). Taip pranašas kalbėjo apie Tą, kuris turi pasirodyti. O Jis apie save sako: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą” (Jn 8, 12). Šviesa taip pat žmonėms primena ir Velykų slėpinius. Velykinės žvakės šviesa mums simbolizuoja dėl mūsų mirusį ir prisikėlusį Jėzų Kristų. Jis kiekvienam pakrikštytajam yra gyvenimo šviesa ir kelrodis. Šiuose slėpiniuose Betliejaus šviesa yra išganymo istorijos pradžia. Netoli Betliejaus buvę piemenys matė šviesą ir išgirdo žinią. Kartais ir mes, gyvename įvairių tamsumų apsuptyje: baimės, gyvenimo sunkumų, savo egoizmo tamsoje, kuomet norime užsidaryti  vien tik savyje, ir tuomet staiga netikėtai į mūsų gyvenimą įsiterpia šviesos spindulys: „Mums kūdikis gimė, sūnus gi mums duotas“. Jėzus, Emanuelis, Dievas su mumis. Nebūkime nuliūdę, nebūkime apimti pesimizmo, neužsklęskime vien tik savyje, pakelkime akis, palikime savo įprastas baimes, kaip darė piemenys, eikime į Betliejų ir atrasime Jėzų.

Šių metų Kalėdų laiko skaitiniai, ypatingai dienos evangelija pagal Joną, yra kitokia negu kitos evangelijos kurios pasakoja  Kristaus gimimą. Evangelistas Jonas neaprašo Jėzaus gimimo, piemenų garbinimo, Juozapo ir  Marijos Betliejuje. Evangelistas Jonas kalba apie žodį. Žodis, tai yra Dievas, visatos kūrėjas buvo prieš visus daiktus. Pradžios knyga rašo: ,, Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ tai yra dangus ir žemė nebuvo pirmieji, bet pradžioje buvo Dievas. Tas Dievas nuo pat pradžių buvo ne tyla, ne atstumas nuo žmogaus, bet Žodis, Tėvo ir Sūnaus santykis, meilės artumas, matydamas, kaip pasaulis tolsta nuo Jo, „tapo kūnu“, tai yra atėjo gyventi tarp mūsų. Ir Jis tapo kūnu, prisiėmė ir pasidalijo su žmogumi visa, kas žymi žmogaus silpnumą ir trapumą, tapo žmogumi, paženklintu savo nuogumu – štai kodėl evangelistas Lukas aprašo Jėzų, gimusį neturte, paguldytą ėdžiose, suvystytą vystyklais…….gimęs nuogas kaip ir kiekvienas iš mūsų, verkdamas, kaip kiekvienas iš mūsų verkėme ateidami į pasaulį, jis tapo kūnu, kad prisiimtu mus visus, įskaitant kančią, vienatvę, mirtį  ir net nuodėmę, ne todėl, kad Jėzus nusidėjo, bet todėl, kad mylėjo ir myli žmogų tokį, koks jis yra. Ir jis tapo kūnu, kad sugrąžintų žmogų pas Dievą, kad vėl atvertų žmogui  kelią į Dangų, iš kurio jis ateina, kad atsilieptų į tą Dievo ilgesį, kad sutiktų Dievą Tėvą, kurį žmogus, sąmoningai ar nesąmoningai, visada  nešiojasi savyje.

Tiems, kurie nori jį priimti, Dievas per Sūnų, atėjusį kūnu į mūsų istoriją, suteikė, suteikia ir suteiks iki laikų pabaigos galimybę tapti Dievo vaikais kartu su Juo.

Dėl to esame čia, kaip tie piemenys kurie išgirdo angelo balsą ir jo kviečiami atėjo į Betliejų. Ši mūsų bažnyčia yra kaip  prakartėlė  Betliejuje, bet gyva prakartėlė, nes mes čia kartu susitinkame su Jėzumi kuris gimsta mūsų tarpe. Kas yra tie kurie priėmė Jėzų? Marija, jauna moteris iš mažai žinomo Galilėjos Nazareto, Romos imperijos periferijos. Juozapas, stalius apie kurį beveik nieko nežinome.  Piemenys, kurie ganė savo bandą. Tai buvo paprasti, nežinomi vargšai žmonės. Jėzus negimė, Jeruzalėje, Romoje, didžiuosiuose to meto miestuose. Jie atėjo iš Nazareto, ir Jėzus išvydo šviesą Betliejuje, mažame kaimelyje žinomam tik piemenims. Brangūs broliai ir seserys, mes taip pat turime tapti maži kaip ir jie. Kiek galios, valdžios, puikybės  noro viešpatauti  ir valdyti kitus yra mūsų laikais! Dėl to atsiranda pykčiai, kivirčai, teisiame, niekiname vieni kitus, užuot padėję  vieni kitiems. Kalėdos kiekvienam iš mūsų nori aiškiai pasakyti, kad jėga kuri perkeičia pasaulį ateina iš mažų ir nusižeminusių vyrų ir moterų, iš Dievo kuris nusižemino iš meilės mums, ne iš žmonių galios ir valdžios kuri nori viešpatauti kitiems.

Nuo Jėzaus gimimo istorija įgavo naują kryptį. Istoriškai ši diena atskyrė, prieš  ir po Kristaus. Kiekvienais metais Kalėdos privalėtų būti atskyrimas, to kas laikina ir to kas dvasiška. Kiekvienas turėtume pasakyti: nuo šiandien prasideda kažkas naujo, kitas laikas. Mes kartais norime, kad kiti keistųsi, mūsų šeimos nariai, artimieji, bet ne mes. Šiandien Viešpats nori visų pirma, kad mes būtume kitokie, pasikeistume. Kiekvienas iš mūsų galime pradėti naują gyvenimą, turėti naują širdį, naujus jausmus. „Nebijokite sakė angelai piemenims, jums skelbiu didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas“  Nebijokite. Kiek daug baimių yra mūsų gyvenime, baimė dėl ateities, ligos baimė, įvairių sunkumų baimė. Baimė dažnai suparaližuoja mūsų valią, tuomet mes užsidarome savyje. Nebijokite sakė Viešpaties angelas piemenims. Eikite į Betliejų rasite Jėzų. Betliejus, hebrajiškai „duonos miestas“. Čia Dievo bažnyčioje, mes taip pat maitinamės duona kuri mus pasotina. Ateikime į bažnyčią ne vien tik per Kalėdas, bet ir sekmadienį, kad pasisotintume Eucharistine duona. Brangūs broliai ir seserys, atverkime savo širdys Viešpačiui, kad Jis būtų šeimose, mūsų namuose. Saugokime Jo žodį savo širdyje, kad atrastume džiaugsmą ir dvasinę ramybę. Tapkime maži ir nusižeminę Jo akivaizdoje, kad galėtume būti dideli Jo meilėje. Džiugių ir prasmingų Kristaus Gimimo švenčių.

 

Kun. dr. Robertas Rumšas

 

2025 metų Kalėdos

Merkinė

 

PAMALDŲ TVARKA KALĖDŲ LAIKOTARPIU MERKINĖS BAŽNYČIOJE
Gruodžio 24 dieną, Kalėdų Nakties Šv. Mišios, 21 val.
Gruodžio 25 dieną, Kristaus Gimimo (Kalėdų) ryto Šv. Mišios 9 val.
Gruodžio 26 dieną, Šv. Mišios 11 val.

Kalėdų Šv. Mišios Ryliškių bažnyčioje bus aukojamos gruodžio 25 d. 11 val.