KALĖDINIS KLEBONO SVEIKINIMAS PARAPIJIEČIAMS

Brangūs parapijiečiai,

Kiekvieną kartą kuomet švenčiame Jėzaus Gimimo prisiminimą, esame mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Įsikūnijimo slėpinio dalyviai, bet kartais mus šioje šventėje apima „blogos mintys“, jaučiamės prislėgti savo širdyje dėl blogio kuris yra aplink mus.

Dievo Žodis iš tikrųjų yra veiksmingas tik tiek, kiek jis yra įgyvendinamas mūsų gyvenime.

Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16). Kuomet mes klausomės Viešpaties žodžių, dėkojame už Įsikūnijimą ir dalyvaujame Eucharistijoje.

Norėčiau pasidalyti keliomis mintimis iš pranašo Izaijo knygos pirmojo skaitinio. Pranašas Izaijas kalba apie tautą kuri gyveno tamsoje: tai buvo žemė pilna tamsybių, tauta kuri gyveno priespaudoje, nelaisvėje, bet pranašas kalba apie įvykį kuris radikaliai pakeis šią materialinę, dvasinę ir ontologinę krizę.

Izaijas kalba, kad Izraelio tauta išvys didžią šviesą kuri suskaldys tamsumą. Tos didžios šviesos apimti jie patirs didį džiaugsmą, džiaugsmas kuris yra patiriamas pjūties metu, arba kuomet yra išsilaisvinama iš priespaudos ir vergijos jungo.

Mūsų laikais reikėtų kalbėti apie kitokius jungus: godumo, pavydo, nihilizmo, emocinio analfebetizmo, tarpusavio bendrystės ryšių, ir kitokie jungai, bet jie visi gali būti sutraukyti vieno įvykio, Viešpaties Įsikūnijimo (kūdikio) dėka.

Ontologinė ir istorinė šio radikalaus pasikeitimo priežastis kūdikio gimimas. Silpno, trapaus, neturinčio jokios galios, negalinčio kalbėti, totaliai priklausančio nuo kitų, motinos ir tėvo.

Šiame kūdikyje apie kurio gimimą kalba pranašas, matome daug vardų, kurie atrodo yra paradoksalūs, fundamentalūs ir perdėti: „ Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“.

Pranašo Izaijo Geroji Naujiena, yra mįslinga žinia, netikėta ir pranašui, bet Evangelija ją galutinai išpildo. Evangelija aprašo istorinę situaciją, nors dar yra tamsos, mirties, kančios, bet Betliejuje gimsta kūdikis. Gimsta iš Marijos-Miriam, mergelės, kuri pradėjo Jį Dievo galybės, Šv. Dvasios galia.

Radikalus pasikeitimas įvyko, gimė Išganytojas Jėzus, Dievas tarp mūsų. Tai ką pamatė piemenys nebuvo kažkas stebuklingo ir ypatingo. Tai buvo įprasta scena Betliejaus apylinkėse, taip daugumoje vargšų šeimose gimdavo vaikai.

Taigi pranašystė išsipildė, bet turėtume drąsos paklausti: kas iš tikrųjų pasikeitė gimus Jėzui, gimimu, Galingam Dievo vaikui, Mesijui ir Viešpačiu? Žiūrime, skaitome žiniasklaidą, matome iš savo šeimų patirties, daug tamsumos lieka pasaulyje: prievarta, karai, socialinė nelygybė, tiek mūsų asmeniniame gyvenime, tiek mūsų bendruomenėse.

Kokią prasmę turi Izaijo žinia, jei niekas nepasikeitė? Taip. Turėtume taip pasakyti, be baimės ir nemistifikuojant realybės. Net ir mūsų krikščionių gyvenime, nepaisant, kad esame patepti Dievo malone, pakrikštyti, maitinami Dievo Žodžiu ir Eucharistija, daug yra nuodėmės, tamsos, dvasinės mirties, abejingumo.

Turime pasakyti tiesą, kad laikai nepasikeitė nuo pranašo Izaijo ir ciesoriaus Augusto. Jėzaus gimimas kuris yra aprašytas evangelijoje pagal Luką, tai nėra vien tik istorinė informacija, pateikta iš nuogirdų ar masinių haliucinacijų. Visas Viešpaties gyvenimas aprašytas evangelijose liudija Dievo galybės pasireiškimą, ramybę, meilę ir gailestingumą, kurią Dievas parodė žmogui. Milijonai žmonių pasaulyje tiki, kad Dievas atėjo į mūsų istoriją, į mūsų gyvenimą, Jis yra mūsų tarpe, su savo jėga ir galybe.

Šv. Augustinas, komentuodamas 48, 9 psalmę sako“ Klausyk ir pamatyk! Ne, žiūrėk ir tada klausyk, bet klausyk ir žiūrėk; pirma išklausyk, o paskui žiūrėk. Pirmiausia išgirsk, ko nematai, vėliau pamatysi tai, ką girdėjai“. Krikščioniškas gyvenimas visada yra tikėjimas skelbimu, Dievo karalystė mus pasiekia per skelbimą. Krikščioniškas tikėjimas gimsta iš klausymosi.

Tad kodėl šį vakarą švenčiame Jėzaus gimimą? Kaip tik todėl, kad žinome jo gyvenimą, žinome, kad jis yra „Dievas su mumis“. Ar jis pakeis mūsų situaciją? Taip, jei leisimės būti apimti Šv. Dvasios ir jos vedami. Jis yra amžinai tarp mūsų ir mumis, kad ir kokia būtų mūsų padėtis: švęsti Kalėdas reiškia turėti jame vilties.

Vilties, meilės ir tikėjimo jums, ir jūsų šeimoms. Saugokite ir mylėkite vieni kitus.

2023 m. gruodžio 24 d.

Kun. dr. Robertas Rumšas

Parašykite komentarą