Velykinė žinia prasideda bėgimu. Marija bėga pas Simoną ir kitą mokinį, kartu visi bėga prie kapo. Kodėl visi skuba Velykų rytą? Juos visus verčia skubėti meilė. Velykos tai kvietimas pabusti, ir bėgti. Tai kvietimas prikelti ir atgaivinti savo tikėjimą iš dvasinio tingumo ir vangumo.

Galite paklausti : Kas yra Prisikėlimas? , esu tikras, kad daugelis atsakytų: „Mirusio asmens prisikėlimas gyvenimui“ Ne visiškai taip. Evangelijose prisikėlimas nėra vien tik tai.

Priskėlimas apima ir gyvus. Dievas suteikia žmogui gyvenimą kuris gali nugalėti ir mirtį. Apaštalas Paulius laiške Galatams rašo: “Aš gyvenu, tačiau ne be aš , o gyvena manyje Kristus“

Prisikėlimas apima ir gyvuosius, ne jai liestu tik mirusiuos, ką mes šioje šventėje veikiame. Esu tas kuris turi prisikelti, dabar, kad būčiau gyvas dvasine prasme.

Šiandien esame čia, nes buvo pradžia, bėgimas, kelias. Nuo kapo iki Viešpaties mokinių.

Marija Magdalietė skubėjo pranešti mokiniams ką matė, ji dar nežinojo, kad jos žinia pakeis istorijos tėkmę.

Mūsų tikėjimas yra bėgimas. Apaštalas Petras ir Jonas bėgo prie kapo apimti baimės, nusivylimo, nerimo. Paskutinį kartą kuomet buvo su Viešpačiu, ne viskas buvo gerai.

Apaštalas Petras prieš kelias dienas žadėjo atiduoti savo gyvybę už Viešpatį, bet tris kartus Jo įsižadėjo.

Apaštalas Jonas pamatęs paliktas drobules ir skarą, iš karto įtikėjo.

Tikėjimas Dievu siekia aukščiau kaip juslės ir protas. Juslėmis pasiekiame tik tiek, kiek matome, girdime, užuodžiame. Protas kartais veda tik prie lovio. Tikėjimas siekia iki Dievo, iki sielos. Tikėjimas tai širdies akys, tai aukščiausias suvokimas, tai dieviška galia.

Apaštalas Jonas turėjo tas širdies akis, tą suvokimą.

Tikėjimas nėra akivaizdus dalykas. Kryžius, skausmas yra realūs dalykai. Prisikėlimas yra tikėjimo klausimas. Tikėjimas rodo prasmę, o tikėjimo akimis pamatome gyvenimo tikslą.

Dievas visiems yra Tėvas. Galime nutraukti tą tikėjimo siūlą ir prarasti tikėjimo dvasią, O Dievas pasibels netikėčiausią minutę ir sudrebins mus. Kiti apakę lieka visą gyvenimą. Tai ne nuo mūsų priklauso yra Tiesa ir jungiamės pagal dvasią: kai man brangu tos pačios vertybės kaip ir tau – mes draugai, broliai, tikintys. Kiti randa sau vienminčius pagal savo tikėjimą.

Daugeliui kyla klausimas. Kodėl Kristus prisikėlė? Nes, meilė yra stipresnė už mirtį, Jėzaus iš Nazareto gyvenimas negalėjo būti prarastas. Gyvenimas kuris buvo pažymėtas meile, negalėjo būti paliestas mirties. Kaip sako Giesmių, giesmė „Stipri kaip mirtis ir meilė“. Tikras mirties priešas yra meilė.

Todėl Velykų rytą prie Viešpaties kapo atėjo moterys, Marija Magdalietė, mylimiausias mokinys, tie kuris patyrė Viešpaties meilę, kurie suprato, kad meilė nugali mirtį.

Tikėjimas gali būti vadovas, šviesa ir gyvenimas. Ko dar trūksta? Trūksta gerumo. Pabandykime būti sąžiningais žmonėmis-nedarykime to, kas mūsų nepuošia kas žemina mus. Tada pajusime gyvenimo skonį ir gerumo palaimą. Tada tikėjimas pavirs į Šviesą: ateis ir supratimas, ir noras pačiam būti kažkuo daugiau nei paprastas žmogus.

Palaimingų ir šviesių Viešpaties Prisikėlimo švenčių, jums ir jūsų šeimoms, būkite vieni kitiems geri.

Klebonas

Kun. dr. Robertas Rumšas